Bala po automobiliu: koks skystis išbėgo ir ar galima važiuoti?

Skysčio bala po automobiliu ir atliekama nuotėkio patikra
RevAuto vairuotojo gidas · Atnaujinta 2026 m. liepą

Bala po automobiliu: koks skystis išbėgo ir ar galima važiuoti?

Bala po automobiliu ne visada reiškia gedimą. Skaidrus vanduo po važiavimo su įjungtu kondicionieriumi dažniausiai yra normalus kondensatas. Tačiau alyvos, aušinimo, transmisijos, stabdžių skysčio ar degalų nuotėkis gali greitai virsti brangiu remontu arba pavojinga situacija kelyje.

10 skysčių rūšių Aiškus sprendimas: važiuoti ar ne

Grįžtate prie automobilio prekybos centro aikštelėje, daugiabučio kieme ar savo garaže ir po juo pamatote šlapią dėmę. Automobilis užsiveda, prietaisų skydelyje niekas nedega, todėl kyla pagunda apsimesti, kad balos nėra.

Kartais tai iš tiesų tik vanduo. Vasarą, kai intensyviai veikia kondicionierius, bala po automobiliu gali būti visai nemaža ir vis tiek nepavojinga. Tačiau lygiai taip pat pirmu rimtesnio gedimo ženklu gali tapti keli alyvos lašai, rausvas aušinimo skystis ar beveik bespalvis stabdžių skystis.

Svarbiausia ne panikuoti, bet ir neignoruoti. Skysčio spalva, kvapas, konsistencija ir vieta padeda susiaurinti galimas priežastis, tačiau tikslų nuotėkio šaltinį dažniausiai galima nustatyti tik apžiūrėjus automobilį iš apačios.

!

Nebevažiuokite, jei jaučiamas degalų kvapas, bala sparčiai didėja, stabdžių pedalas tapo minkštas, vairas netikėtai sunkus, kyla variklio temperatūra arba užsidegė raudona alyvos, stabdžių ar temperatūros lemputė.

Bala po automobiliu: ar galima važiuoti?

Trumpas atsakymas priklauso ne vien nuo skysčio spalvos. Reikia įvertinti jo kvapą, riebumą, vietą, nuotėkio greitį, skysčių lygius ir automobilio elgesį. Ta pati spalva skirtinguose automobiliuose gali reikšti visiškai skirtingus skysčius.

Dažniausiai galima

Skaidrus vanduo

Jeigu bala po automobiliu yra skaidri, bekvapė, neriebi, neseniai naudojote kondicionierių, o automobilis nekaista ir nerodo įspėjimų, greičiausiai tai kondensatas.

Tik į patikrą

Nedidelė, neaktyvi dėmė

Jeigu skysčio lygis normalus, nėra raudonų lempučių ir automobilis veikia įprastai, galima susisiekti su servisu ir vykti trumpiausiu saugiu maršrutu.

Nevažiuokite

Aktyvus arba pavojingas nuotėkis

Degalų ar stabdžių skysčio nuotėkis, perkaitimas, dūmai, srovė, minkštas stabdžių pedalas arba raudona lemputė reiškia, kad automobilį reikia transportuoti.

Bala po automobiliu pagal spalvą: kas galėjo išbėgti?

Pamačius, kad susidarė bala po automobiliu, pirmiausia įvertinkite keturis dalykus: spalvą, kvapą iš saugaus atstumo, konsistenciją ir apytikslę vietą. Toliau pateikta lentelė padės susiaurinti galimas priežastis.

Skystis Kaip gali atrodyti? Kur dažniausiai matomas? Ar galima važiuoti?
Kondicionieriaus kondensatas Skaidrus, bekvapis, neriebus, išdžiūsta nepalikdamas riebios dėmės. Po priekine dalimi, dažnai keleivio pusėje. Dažniausiai taip
Langų plovimo skystis Vandeningas, dažnai mėlynas, žalsvas ar rausvas, gali turėti alkoholio arba ploviklio kvapą. Priekyje, o kai kuriuose automobiliuose ir gale. Sutvarkyti greitai
Variklio alyva Nuo gelsvai rusvos iki tamsiai rudos ar juodos, riebi, slidi ir neišgaruoja. Po varikliu; dėl dugno apsaugos gali išlašėti kitur. Tik įvertinus lygį
Aušinimo skystis Rožinis, violetinis, raudonas, žalias, mėlynas, geltonas ar oranžinis; gali būti slidokas ir salstelėjusio kvapo. Prie radiatoriaus, žarnų, termostato ar vandens siurblio. Dažniausiai ne
Transmisijos skystis Dažnai raudonas ar rausvas, senas gali būti rusvas; riebus, kartais svilėsių kvapo. Po automobilio centru arba priekyje. Ne, jei teka aktyviai
Vairo stiprintuvo skystis Rausvas, raudonas, gelsvas, žalsvas ar rusvas; riebus. Priekyje, ties siurbliu, žarnomis ar vairo mechanizmu. Ne, jei vairas sunkus
Stabdžių skystis Naujas gali būti skaidrus ar šviesiai gelsvas, senesnis – rusvas; slidus. Prie rato, žarnelių, vamzdelių ar pagrindinio cilindro. Nevažiuoti
Benzinas arba dyzelinas Skaidrus ar gelsvas, gali matytis vaivorykštinė plėvelė; stiprus degalų kvapas. Prie bako, degalų linijų arba variklio skyriuje. Neužvesti
Dėžės ar diferencialo alyva Tiršta, gelsvai ruda arba tamsi; gali turėti aitrų kvapą. Ties pavarų dėže, reduktoriumi ar ašimi. Skubi patikra
„AdBlue“ Skaidrus, vandeningas ir neriebus; naudojamas dalyje dyzelinių automobilių. Pripylimo angos, bako ar SCR sistemos zonoje. Pagal perspėjimą
Svarbu: spalva yra tik užuomina. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingų spalvų skysčius, o susenęs arba su purvu susimaišęs skystis gali atrodyti visai kitaip. Dugno apsauga ir oro srautas taip pat gali nunešti skystį toliau nuo tikrosios nuotėkio vietos.

Bala po automobiliu ir skaidrus vanduo: kada tai normalu?

Vasarą dažniausia nepavojingos balos priežastis yra kondicionieriaus kondensatas. Tokia bala po automobiliu paprastai yra skaidri, bekvapė ir neriebi. Oro kondicionavimo sistema ne tik vėsina, bet ir sausina į saloną patenkantį orą. Ant šalto garintuvo susikaupusi drėgmė virsta vandeniu ir per drenažo vamzdelį išteka po automobiliu.

Kada skaidri bala po automobiliu yra normali?

  • Skystis visiškai skaidrus ir bekvapis.
  • Tarp pirštų nesijaučia riebus ar lipnus.
  • Atsirado po važiavimo su įjungtu kondicionieriumi.
  • Dažniausiai laša po priekine automobilio dalimi.
  • Išdžiūsta nepalikdamas riebios dėmės.
  • Nemažėja aušinimo ar kitų skysčių lygiai.

Kada skaidrus skystis turi kelti įtarimą?

Skaidrus skystis nebūtinai yra kondensatas. Beveik bespalvis gali būti šviežias stabdžių skystis, kai kurių rūšių aušinimo skystis arba „AdBlue“.

Jeigu vanduo kaupiasi keleivio pusės salone, gali būti užsikimšęs kondicionieriaus drenažas. Drėgnas kilimas skatina nemalonų kvapą, pelėsį ir gali pažeisti po grindimis esančias elektros jungtis.

Daugiau skaitykite: kodėl neveikia automobilio kondicionierius?

Bala po automobiliu: pavojingiausi skysčių nuotėkiai

Jeigu bala po automobiliu yra riebi, spalvota, turi degalų, salstelėjusį ar degėsių kvapą, situaciją vertinkite rimtai. Toliau – svarbiausi požymiai ir saugiausi veiksmai.

Tamsi bala po automobiliu: ar tai variklio alyva?

Tamsi ir riebi bala po automobiliu dažnai leidžia įtarti variklio alyvos nuotėkį. Variklio alyva sutepa judančias dalis, padeda šalinti šilumą ir saugo nuo dėvėjimosi. Nutekėjus per daug alyvos, gali būti pažeisti guoliai, turbokompresorius ar visas variklis.

Alyva dažniausiai riebi, sunkiai nusivalo, neišgaruoja ir palieka tamsią dėmę. Šviežia alyva gali būti gintarinė ar rusva, todėl nebūtinai atrodys juoda.

Galimos vietos: vožtuvų dangtelio tarpinė, filtras, karteris, velenų sandarikliai, turbokompresoriaus vamzdeliai ar alyvos aušintuvas.

Ar galima važiuoti? Tik labai trumpai ir tik jeigu nuotėkis neaktyvus, lygis tarp MIN ir MAX, nėra dūmų, degėsių kvapo ir nedega raudona alyvos lemputė.

Spalvota bala po automobiliu: aušinimo skysčio rizika

Spalvota bala po automobiliu gali reikšti aušinimo skysčio nuotėkį. Aušinimo skystis palaiko tinkamą variklio temperatūrą. Jis gali būti rožinis, violetinis, žalias, mėlynas, geltonas ar oranžinis, todėl vien spalvos diagnozei neužtenka.

Vertingesni požymiai – mažėjantis lygis išsiplėtimo bakelyje, drėgnos žarnos, apnašos ties sujungimais, salstelėjęs kvapas, garai ir kylanti temperatūros rodyklė.

Ką daryti? Jei kyla temperatūra, matyti garai arba skystis bėga aktyviai, sustokite ir išjunkite variklį. Karšto bakelio ar radiatoriaus dangtelio neatidarykite.

Susijęs gidas: automobilis kaista – priežastys ir ką daryti.

Stabdžių skystis: kompromisų nėra

Jeigu bala po automobiliu atsirado prie vieno iš ratų, būtina įvertinti stabdžių sistemos būklę. Stabdžių skystis gali būti beveik skaidrus, šviesiai gelsvas ar rusvas. Nuotėkis dažnai pasirodo ant vidinės ratlankio pusės, ties stabdžių žarnele, vamzdeliu arba pagrindiniu cilindru.

Jeigu pedalas tapo minkštas, pailgėjo jo eiga ar skystis laša prie rato, nevažiuokite net iki artimiausio serviso. Papildymas nėra remontas – nesandarioje sistemoje skystis vėl ištekės.

Degalų nuotėkis: automobilio nebeužveskite

Degalų kvapą turinti bala po automobiliu visada turi būti vertinama kaip pavojinga. Benziną ar dyzeliną dažniausiai išduoda stiprus kvapas. Ant šlapio asfalto gali pasirodyti vaivorykštinė plėvelė. Benzinas garuoja greičiau, o dyzelinas dažniau palieka riebią dėmę.

Neužveskite variklio, nerūkykite, nenaudokite atviros liepsnos ir nejunginėkite nereikalingos elektros įrangos. Kreipkitės į techninę pagalbą, o kilus gaisro ar didelio išsiliejimo pavojui skambinkite 112.

Transmisijos skystis: spalva ne visada raudona

Raudona ar rusva bala po automobiliu gali būti transmisijos skystis. Automatinės pavarų dėžės skystis dažnai raudonas ar rausvas, tačiau senas gali būti rusvas ar tamsus. Nuotėkį gali lydėti uždelstas pavaros įjungimas, smūgiai, trūkčiojimas, sūkių kilimas automobiliui normaliai negreitėjant ar degėsių kvapas.

Jeigu skystis bėga aktyviai arba pasikeitė dėžės veikimas, nevažiuokite. Ne visos dėžės turi vairuotojui prieinamą matuoklę – lygis tikrinamas pagal konkretaus modelio procedūrą ir nustatytoje temperatūroje.

Kiti skysčiai

Vairo stiprintuvo skystis gali būti raudonas, rusvas, gelsvas ar žalsvas. Jeigu vairas tapo sunkus ar trūkčioja, važiuoti nesaugu. Daugelyje šiuolaikinių automobilių stiprintuvas yra elektrinis ir skysčio neturi.

Langų plovimo skystis dažniausiai nesukelia staigios mechaninės grėsmės, tačiau neveikiantys plovikliai blogina matomumą.

„AdBlue“ nuotėkis gali aktyvuoti perspėjimus, riboti galią, o pasibaigus leistinam atstumui automobilis gali nebeleisti iš naujo užvesti variklio.

Bala po automobiliu: 7 saugios patikros žingsniai

Nežinomų skysčių neragaukite, venkite tiesioginio kontakto su oda ir specialiai neuostykite degalų iš arti. Jeigu kyla abejonė, saugiausia skystį nufotografuoti ir kreiptis į specialistus.

Patikrinkite, ar dėmė tikrai jūsų

Perstatykite automobilį ant sausos vietos arba padėkite baltą kartoną. Jis parodys šviežių lašų spalvą, kiekį ir vietą.

Nufotografuokite

Į kadrą įtraukite ratą ar kitą orientyrą. Mechanikui bus lengviau suprasti, kur susidarė bala po automobiliu.

Įvertinkite keturis požymius

Spalvą, kvapą iš saugaus atstumo, tirštumą bei tai, ar skystis palieka riebią dėmę.

Pažiūrėkite į skydelį

Raudona alyvos, stabdžių ar temperatūros lemputė reiškia, kad reikia saugiai sustoti ir išjungti variklį.

Patikrinkite lygius

Automobilį pastatykite lygiai. Aušinimo skystį tikrinkite tik visiškai atvėsus varikliui ir laikykitės gamintojo instrukcijos.

Nelįskite po automobiliu ant domkrato

Domkratas skirtas pakelti, o ne saugiai laikyti automobilį žmogui dirbant po juo. Apačią tikrinkite ant keltuvo.

Stebėkite nuotėkio greitį

Vienas senas lašas ir kas kelias sekundes krentantys nauji lašai nėra tas pats. Aktyvus tekėjimas reiškia didesnę riziką.

Bala po automobiliu: žalia, geltona ar raudona situacija?

Jeigu dar neaišku, ar galima važiuoti, naudokite šią trijų rizikos lygių taisyklę. Ji nepakeičia diagnostikos, tačiau padeda pasirinkti saugesnį veiksmą.

Žalia

Greičiausiai galima važiuoti

  • Skystis skaidrus, bekvapis ir neriebus.
  • Neseniai buvo įjungtas kondicionierius.
  • Skysčių lygiai nesikeičia.
  • Nėra įspėjamųjų lempučių.

Net tada stebėkite, ar bala po automobiliu neatsiranda ir nenaudojant kondicionieriaus.

Geltona

Tik trumpai ir tiesiai į servisą

  • Matoma nedidelė alyvos dėmė, bet lygis normalus.
  • Nuotėkis neaktyvus.
  • Automobilis veikia įprastai.
  • Nėra degalų kvapo ar perkaitimo.

Prieš važiuodami susisiekite su servisu. Jei abejojate, rinkitės transportavimą.

Raudona

Nevažiuokite

  • Įtariami degalai arba stabdžių skystis.
  • Bala sparčiai didėja ar teka srove.
  • Užsidegė raudona lemputė.
  • Kyla garai, dūmai ar degėsių kvapas.
  • Pasikeitė stabdžiai, vairas ar pavarų dėžė.

Tokia bala po automobiliu yra pakankama priežastis kviesti techninę pagalbą.

Bala po automobiliu – skysčio nuotėkio atpažinimo iliustracija
Pastebėjus neaiškų skystį, svarbiausia įvertinti ne vien jo spalvą, bet ir automobilio simptomus.

Kodėl bala po automobiliu dažniau pastebima vasarą?

Vasarą bala po automobiliu pastebima dažniau, nes vairuotojai pamato ir normalų kondicionieriaus kondensatą, ir tikrus gedimus. Karštis, miesto kamščiai bei ilgesnės kelionės išryškina silpnas aušinimo, tepimo ir transmisijos sistemų vietas.

Įkaitusi aušinimo sistema veikia su slėgiu. Susenusi žarna, silpnas sujungimas, įtrūkęs bakelis ar pavargęs sandariklis gali pradėti leisti tik sistemai gerai įkaitus. Tai nereiškia, kad vasara savaime sukuria gedimą – ji dažniausiai tik išryškina jau susidėvėjusią detalę.

Kodėl skystis pasirodo ne po gedimo vieta?

Automobilio apačią dengiančios apsaugos gali kurį laiką laikyti skystį ir jį išleisti tik sustojus. Važiuojant nuotėkį taip pat nuneša oro srautas. Todėl bala po automobiliu ties jo centru nebūtinai reiškia pavarų dėžės gedimą, o skystis prie rato nebūtinai yra stabdžių skystis.

O jeigu ant žemės visiškai sausa?

Problema vis tiek gali egzistuoti. Skystis gali tekėti tik važiuojant, kauptis ant dugno apsaugos, išgaruoti ant karštų detalių arba patekti į kitą sistemą. Reguliarus alyvos ar aušinimo skysčio papildymo poreikis visada turi priežastį.

Skysčių nuotėkiai hibriduose ir elektromobiliuose

Elektromobilis taip pat gali palikti normalų kondicionieriaus vandenį. Priklausomai nuo konstrukcijos, jame yra stabdžių ir langų plovimo skysčio, kondicionavimo sistema, baterijos ar galios elektronikos aušinimo skystis bei reduktoriaus alyva.

Jeigu bala po automobiliu atsirado ties traukos baterijos korpusu ir kartu įsijungė aukštos įtampos, baterijos temperatūros ar aušinimo sistemos perspėjimas, automobilio nenaudokite. Nelieskite oranžinių aukštos įtampos laidų ir neardykite baterijos apsaugų.

Kodėl nuotėkio ignoravimas beveik visada kainuoja daugiau?

Mažas nuotėkis retai susitvarko pats. Guminės žarnos, tarpinės ir sandarikliai toliau sensta, o slėgis, temperatūros pokyčiai ir vibracija didina pažeidimą.

  • Aušinimo skysčio nuotėkis gali baigtis perkaitintu varikliu ir galvutės tarpinės ar pačios galvutės pažeidimu.
  • Alyvos trūkumas gali sugadinti variklio guolius, turbokompresorių arba alyva užteršti diržus ir gumines dalis.
  • Transmisijos skysčio trūkumas gali pažeisti pavarų dėžės vidines dalis.
  • Stabdžių skysčio nuotėkis gali staiga sumažinti stabdymo efektyvumą.
  • Degalų nuotėkis sukuria gaisro ir apsinuodijimo garais riziką.

Svarbi ne vien išbėgusio skysčio vertė. Didžiausios išlaidos atsiranda tada, kai dėl trūkstamo skysčio sugenda visa sistema.

Skysčių nuotėkis ir techninė apžiūra Lietuvoje

Aktyviai didėjanti bala po automobiliu nėra tik estetikos klausimas. Alyvos, degalų ar kitų skysčių lašėjimas, galintis teršti aplinką arba kelti pavojų kitiems eismo dalyviams, techninės būklės vertinimo metu gali būti laikomas trūkumu.

Ant kelio patekę riebūs skysčiai mažina sukibimą, ypač motociklininkams, o alyva, aušinimo skystis ir degalai teršia dirvožemį bei vandenį. Išsiliejimo neplaukite į lietaus nuotekų šulinį. Nedidelį kiekį sugerkite tam skirta absorbuojančia medžiaga, o dėl didelio ar pavojingo išsiliejimo kreipkitės pagalbos.

Bala po automobiliu: kaip servise nustatomas tikrasis šaltinis?

Vien klaidos kodo dažnai neužtenka. Nuotėkio diagnostika prasideda nuo apžiūros, skysčių lygių ir užterštų vietų įvertinimo, o prireikus atliekami papildomi bandymai.

Ką gali tikrinti servisas?

  • Automobilio apačią ir variklio skyrių ant keltuvo.
  • Skysčių lygius bei jų būklę.
  • Aušinimo sistemą slėgio bandymu.
  • Stabdžių vamzdelius, žarneles ir cilindrus.
  • Transmisijos bei vairo sistemos sandarumą.
  • Nuotėkį ultravioletiniu dažikliu.
  • Automobilį po bandomojo važiavimo ir sistemai įkaitus.

Kodėl diagnozė ne visada akivaizdi?

Viršuje prasisunkusi alyva gali nubėgti per kelias variklio dalis ir apačioje atrodyti kaip kitos sistemos gedimas. Be to, bala po automobiliu gali atsirasti tik po ilgesnio važiavimo, slėgiui pakilus arba skysčiui ištekėjus nuo dugno apsaugos.

Gera diagnostika prasideda ne nuo brangiausios detalės keitimo, o nuo tikslaus nuotėkio kelio nustatymo. Prireikus atliekama ir kompiuterinė diagnostika Vilniuje.

Kaip sumažinti tikimybę, kad atsiras bala po automobiliu?

  • Periodiškai tikrinkite alyvos, aušinimo ir stabdžių skysčių lygius.
  • Kartą per kelias savaites pažiūrėkite į vietą, kurioje automobilis paprastai stovi.
  • Neignoruokite salstelėjusio, degėsių ar degalų kvapo.
  • Po alyvos, filtrų ar aušinimo sistemos remonto kelias dienas stebėkite, ar neatsirado šviežių dėmių.
  • Laikykitės gamintojo skysčių keitimo intervalų ir specifikacijų.
  • Prieš ilgą vasaros kelionę patikrinkite aušinimo sistemą, žarnas ir matomus sujungimus.
  • Nenaudokite abejotinų nuotėkį „užkemšančių“ priedų nepasitarę su specialistu.

Pastebėjote balą po automobiliu? „RevAuto“ padės nustatyti priežastį

„RevAuto“ autoservise Vilniuje patikriname skysčių lygius, apžiūrime automobilį iš apačios, nustatome nuotėkio šaltinį ir prieš remontą aiškiai paaiškiname, ką radome.

Platiniškių g. 6A, Vilnius

Bala po automobiliu: dažniausiai užduodami klausimai

Ar bala po automobiliu visada reiškia gedimą?

Ne. Skaidrus, bekvapis ir neriebus vanduo po važiavimo su įjungtu kondicionieriumi dažniausiai yra normalus kondensatas. Spalvotą, riebią, stipriai kvepiančią ar sparčiai didėjančią balą reikia vertinti kaip galimą nuotėkį.

Kaip atskirti kondicionieriaus vandenį nuo aušinimo skysčio?

Kondensatas paprastai visiškai skaidrus, bekvapis, neriebus ir išdžiūsta nepalikdamas dėmės. Aušinimo skystis gali būti spalvotas, slidokas, turėti salstelėjusį kvapą, o jo lygis bakelyje gali mažėti. Vien pagal spalvą galutinai spręsti negalima.

Ar galima važiuoti, jeigu po automobiliu laša alyva?

Tik išimtiniais atvejais ir labai trumpai, jeigu nuotėkis nedidelis, alyvos lygis normalus, nėra dūmų ar degėsių kvapo ir nedega raudona alyvos lemputė. Aktyviai lašant, lygiui nukritus žemiau minimumo ar užsidegus alyvos slėgio lemputei variklį išjunkite.

Koks skystis po automobiliu yra pavojingiausias?

Tiesioginę saugumo riziką kelia stabdžių skysčio ir degalų nuotėkiai. Taip pat pavojinga važiuoti aktyviai bėgant aušinimo ar transmisijos skysčiui, kylant variklio temperatūrai arba degant raudonai alyvos lemputei.

Kodėl skystis bėga tik sustabdžius automobilį?

Važiuojant skystį gali nešti oro srautas, jis gali kauptis ant dugno apsaugos arba pradėti tekėti tik sistemai įkaitus ir padidėjus slėgiui. Sustojus susikaupęs skystis išlaša vienoje vietoje ir tampa pastebimas.

Ar užtenka papildyti išbėgusį skystį?

Ne. Papildymas gali tik trumpam atkurti lygį, tačiau nepašalina nesandarumo. Stabdžių ir transmisijos skysčių savarankiškai papildyti nereikėtų, nes būtina tinkama procedūra ir tiksli gamintojo numatyta specifikacija.

Kodėl skysčio lygis mažėja, nors balos nėra?

Skystis gali tekėti tik važiuojant, kauptis ant dugno apsaugos, išgaruoti ant karštų detalių arba patekti į kitą sistemą. Reguliarus papildymo poreikis visada turi priežastį.

Ar dėl nuotėkio automobilis gali nepraeiti techninės apžiūros?

Taip. Aktyvus alyvos, degalų ar kitų eksploatacinių skysčių lašėjimas, galintis teršti aplinką ar kelti pavojų eismo dalyviams, gali būti įvertintas kaip techninis trūkumas.

Ar saugu pačiam lįsti po automobiliu ir ieškoti nuotėkio?

Ne, jeigu automobilis laikomas tik domkratu. Saugi apžiūra iš apačios atliekama ant keltuvo arba naudojant tinkamai parinktas atramas. Nežinomų skysčių nelieskite plikomis rankomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Verified by MonsterInsights